iGenijus - genijaus profesijos įrankis

Žmonių pasaulis sparčiai keičiasi. Jame pokyčių yra daugiau nei pastovumo. Kaita tampa ne vien stabili, ji spartėja. Metas, kada pagrindinis žmonių užsiėmimas buvo daiktų gamyba ir paslaugų teikimas, negrįžtamai lieka praeityje. Žmonija įžengia į naujadaros (inovacijų) laikmetį - intelektinę naujovių kūrimo ir įgyvendinimo pakopą. Norint veikti sėkmingai, reikia sugebėti numatyti ateitį. Dažnai ateities numatymo gebėjimai paliekami nepaaiškinamai iracionalaus suvokimo sferai, prieinamai vien žiniuonėms, burtininkams, mesijams ir t.t.

Tačiau žmonijos istorija žino nemažai atvejų, kada atskiri asmenys sugebėdavo ne tik numatyti ateitį, bet gerais darbais gerokai pralenkti savo amžininkus, o jų darbo vaisiais naudojamės ne vieną šimtmetį. Tokie asmenys paprastai vadinami genijais. Genijus – tai žmogus, sugebantis pralenkti laiką, užbėgti už akių ir anksčiau už kitus išmąstyti, išrasti bei sukurti ateitį. Tai jis pasiekia turėdamas didžiulį trokštamą tikslą ir tobulėdamas sparčiau už savo bendraamžius.

Iki šiol genijus sutinkame labai retai, kadangi kol kas jų yra vienetai. Kartais net neįtariame, kad jie yra netoliese ar tarp mūsų. Deja, būdami savo darbais ateityje jie retai sulaukia pripažinimo iš amžininkų pusės, kuriems jų mintys ir darbai atrodo per tolimi, nesuprantamai, o patys genijai dažnai atrodo keisti ir nepritapę prie nūdienos bendruomenės. Istorijoje žinome iškilių asmenybių, pripažintų gerokai po jų mirties, kada žmonija pasivijo, suprato ir įvertino genijaus gerą darbą. Tai - prieštaringos Galileo Galilėjaus, Koperniko, Leonardo da Vinči, Viljamo Šekspyro ir kitų genijų istorijos. Šių laikų genijais įvardijami Bilas Gatesas, Stivas Jobsas ir kiti mūsų amžininkai. Tačiau dažnas nedrįstame net pasvajoti tapti genijum, net ir po mirties.

Iki šiol gyva nuostata, kad genijais gimstama. Ilgai buvo priimta manyti, kad ištisa tauta turi vieną ar kelis genialius mokslininkus, poetus, menininkus, mąstytojus, gydytojus, netgi inžinierius. Tačiau šiais senovėje retais gebėjimais šiandien gali pasigirti ne vienas moksleivis, mokslinė veikla jau seniai tapo profesija, menininko amato moko dailės mokyklose, o inžinierius rengia universitetai. Panašiai nutinka ir su genijais. Iššifravus genijaus išskirtinius gebėjimus ir veiklą, galima pradėti mokyti genijaus profesijos. Genialumo jau greitai pradės mokyti mokyklose ir beveik kiekvienas panorėjęs galės tapti genijum.

Genialumą lemia savitas psichologinių savybių rinkinys, specialios žinios ir būdingas elgesys. Daugelį metų testuojant ir tyrinėjant žmonių socialines ir psichologines savybes pavyko nustatyti, kad didžiausią poveikį asmens genialumui suformuoti turi tikslingumas, naujoviškumas, sumanumas, lankstumas ir tikroviškumas. Šių savybių pasireiškimui nustatyti sukurtas virtualus testas iGenijus. Atsakius į atsitiktine tvarka parinktus klausimus galima ne vien nustatyti asmens psichologinį genialumo potencialą, bet sukurti jo tobulinimo technologiją.

Skirtingai nuo dažnai sutinkamos nuomonės, kad asmens psichologinės savybės yra įgimtos, pavyko nustatyti, kad visas jas ir netgi sumanumą galima tikslingai formuoti ir tobulinti. O tai reiškia, kad buvo atvertos galimybės genijaus profesijai atsirasti ir praktiškai kiekvienam asmeniui siekti ir įgyti gebėjimus numatyti ateitį ir kurti naujoves pralenkiant laiką. iGenijus yra virtualus įrankis, skirtas padėti išsiugdyti psichologinius genijaus gebėjimus. Greta nuolatinio testavimosi programa suteikia prieigą prie genijaus darbo įrankio – raidos modeliavimo saviugdos programos iVirtualika.

iGenijus – virtuali saviugdos programa, skirta padėti neribotai daryti gerus darbus. Šių darbų tikrai nebus per daug.