Turinys:

• Testo paskirtis
• Tobulėjimo ideologija
• Saviugdos kompiuterizavimas
• iKAT sudėtis
• Atsakymas į klausimus
• Išvadų pateikimas
• Testo išvadų interpretavimas ir panaudojimas

Testo paskirtis

Šiuolaikinių kompiuterių panaudojimas įgalina efektyviau spręsti asmenybės saviugdos ir ugdymo klausimus. Ši kompiuterio programa skirta nustatyti darbuotojo 25 asmenybės bei jam aktualios aplinkos parametrus ir, žinant juos, tikslingiau spręsti asmenybės ugdymo uždavinius.

Tobulėjimo ideologija

Pasaulis yra nuolatinėje kokybinės raidos būsenoje. Tiek negyvoji, tiek gyvoji gamta evoliucionuoja charakteringais greitėjančių bei lėtėjančių kokybinių pokyčių periodais. Žmonija ir atskiros valstybės nuolat pat patiria analogiško tobulėjimo šuolius.

Todėl kiekvienas žmogus turi galimybę pasirinkti vieną iš trijų pagrindinių savo gyvenimo strateginių variantų:

• netobulėti,
• tobulėti kartu su savo šalimi,
• tobulėti sparčiau už kitus.

Netobulinantis ir neugdantis savęs žmogus pasmerktas "atsilikti nuo traukinio" ir galų gale - degraduoti. Alkoholikai, narkomanai, įvairūs hedonistai ir kt. nuolat svaigindamiesi stabdo savo vystymąsi. Gamta netoleruoja degradacijos - nustojusių tobulėti asmenybių iškeliauti į nebūtį tikimybė yra didesnė.

Gyvenimas - tai nuolatinis savęs kūrimo ir tobulėjimo procesas. Tobulėti kartu su savo šalimi - daugelio žmonių likimas. Tam reikia būti pilnakrauju piliečiu, gyventi savo šalies rūpesčiais ir kartu su visais spręsti sau ir kitiems iškylančius uždavinius. Štai, dabartiniame Lietuvos raidos etape svarbu išsiugdyti asmeninės integracijos į pasaulio bendriją priemones: anglų kalbą, kompiuterį, Internetą, rinkos ekonomikos, liberalus bendravimo principus ir kt.

Asmenybei tenka vienu metu derinti savo santykius su tiesioginiu darbu, bendradarbiais, vadovais ir valdiniais, šeimos nariais, giminėmis ir kt. Tokioje daugiafaktorinėj sistemoje ne visada pavyksta tinkamai sudėstyti prioritetus ir rasti geriausius sprendimus. Tik labai aukštos kultūros asmenybės apsieina saviugda. Daugeliui tenka padėti ugdytis.

Šiandien tik nedaugelis žmonių savarankiškai įvaldė užsienio kalbas, kompiuterį, Internetą ir kitus šiuolaikinio pasaulio atributus. Daugeliui tam stinga lėšų. Valstybė ir kitos socialinės organizacijos naudoja piliečių jai suteiktą teisę ugdyti nesugebančius savęs ugdyti žmones. Tokia praktika dažnai pasiteisina, kadangi ne kiekvienas žmogus turi pasiekęs tokią išsivystymo kultūrą, kad galėtų pats be kitų pagalbos nuolat ugdyti save. Siekdamos spartinti žmonių tobulėjimo procesą, valstybė, įmonės ir organizacijos organizuoja personalo ugdymo veiklą, sukaupia tam reikalingą materialines technines priemones, skiria finansus, organizuoja mokymą, ugdymą ir tobulėjimą. Šiandien bet kurios organizacijos darbuotojai privalo sugebėti adaptuotis prie nuolat kintančių veiklos strateginių tikslų, suvokti tai, ko laukia iš jų organizacija ir skubiai persiorientuoti.

Suprantama, kad kai tave ugdo kiti, prisieina išgirsti ne visada palankių savo savybių ir veiklos vertinimų, kritikos, o kai kada ir susilaukti organizacinių sprendimų. Kritika gi - ne šokoladas. Esame taip sutverti, kad nemėgstame, kada mus kritikuoja. Tačiau kritika nejučiom priverčia mus peržiūrėti savo įsitikinimus, veiklos programas ir patobulinti jas taip, kad ateityje išvengtume šios nemalonios procedūros. Todėl - ugdyk save pats, jeigu nenori, kad tave ugdytų kiti.

Sparčiau už savo šalį save ugdantys ir tobulėjantys piliečiai anksčiau susiduria su tomis problemomis, kurias rytoj teks spręsti ir kitiems tėvynainiams. Todėl jų įgytas patyrimas tampa naudingas daugeliui žmonių. Sparčiau tobulėjantys tampa "traukos centrais", jų klausiama, klausoma. Visuomenei naudinga, kada į vadovaujančius postus iškeliami geriau save išsiugdę piliečiai. Tuo pat metu asmenybė negali sustoti tobulėjusi - kaip mat pajaus, kaip žmonės nusigręžia nuo jos ir telkiasi ties kitais -sparčiau tobulėjančiais traukos centrais.

Pernelyg aukštai save ištobulinusios asmenybės įgyja patirties, kuri dar negreit taps aktuali aplinkiniams. Todėl dažnai atsitinka taip, kad visuomenė pasiveja genijų tik tada, kada jo nebėra gyvųjų tarpe. Genijų patirtis dažnai tampa visos žmonijos nuosavybe. Remdama genijų šlovinimą gamta skatina pralenkiantį laiką tobulėjimą.

Saviugda visada susiduria su objektyvios autodiagnostikos problema. Kitų žmonių vertinimus ir patarimus, kokie jie nebūtų pozityvūs, dažniausiai priimame kaip kritiką. Todėl racionaliai saviugdai kitų patarimai ne visada tinka. Prasti vertinimo rezultatai dažnai pablogina aplinkinių požiūrį į darbuotoją. Šio trūkumo neturi kompiuterizuoti testai, vykdomi be nepageidaujamo trečio asmens. Asmuo gali kaip tinkamas elgtis su testo išvadomis, nepatirdamas aplinkinių požiūrių į jį pasikeitimo.

Saviugdos kompiuterizavimas

Sukurta nemaža asmenybės testų, kurie daugiau ar mažiau paliečia asmenybės savybes. Personalo ugdymo tikslais pasaulyje jau keletas dešimtmečių naudojami H.J.Aizenko intraversijos - ekstraversijos, emocinio pastovumo - neurotiškumo, intelekto testai. Pastebima kompleksinių asmenybės vertinimo programų kūrimo tendencija. JAV Masačiuseto universitete sukurtas asmenybės profesinio orientavimo supertestas MMPI susideda iš 90 testų ir nurodo asmenybės profesines galimybes vienuolikoje veiklos krypčių. Tačiau dirbant su šiuo testu tenka atsakyti į 550 klausimų, pasirenkant vieną iš dviejų atsakymo variantų ir skirti tam beveik valandą laiko. Dar daugiau laiko reikalauja testo rezultatų interpretavimas "aiškintojo" pagalba, pasitelkiant specialistą psichologą. MMPI kompiuterio programa parengta MS DOS terpėje, kas šiuo metu, paplitus Windows operacinei sistemai, visumoje apsunkina jos vartojimo galimybes.

Augantys praktiniai personalo psichologinės diagnostikos ir autodiagnostikos poreikiai padiktavo būtinumą kurti pakankamai detalius, tačiau praktiškesnius testus. 1991 metais Klaipėdos įmonės "Sirijus" personalo direktoriaus Sauliaus Mockaus iniciatyva buvo sukurta Personalo vertinimo bazė PVB 1.00, į kurią įėjo 8 įvairūs psichologiniai testai.

Jų tarpe buvo ir Kombinuotas asmenybės testas (KAT), susidedantis iš 25 asmenybės ir vienos testo išvadų patikimumo vertinimo skalės. Vertinamajam tenka atsakyti į 187 klausimus, pasirenkant vieną iš trijų galimų atsakymo variantų. Kombinuoto asmenybės testo MS DOS versija buvo sukurta 1991 metais FOXPRO paketo pagrindu. Jį buvo galima laisvai nusikopijuoti mūsų Internet svetainėje adresu www.eksponente.lt . Tačiau dėl nepakankamos kompiuterizacijos ir personalo ugdymo kultūros psichologiniais testais praktiniais tikslais tik neseniai imta domėtis.

1998 metais mūsų testais Internete susidomėjo Lietuvos žemės ūkio banko personalo ugdymo skyriaus psichologė konsultantė Lolita Jankevičienė. Pirmiausiai buvo pabandyta pritaikyti personalo ugdymo praktikoje H.J.Aizenko intelekto testą IQ. 1999 metais buvo nuspręsta adaptuoti Windows aplinkai Kombinuotą asmenybės testą.

KAT 2.0 sukurtas VISUAL BASIC programavimo kalba ir turi daugiau vartojimo galimybių negu MS DOS sistemoje veikiantis jo pirmtakas. Jis gali būti naudojamas tiek saviugdos, tiek ir ugdymo variantais, pagal nuoseklią ir lygiagrečią procedūras. Testuotojui sudarytos galimybės savo nuožiūra pasirinkti testavimo procedūrą, užtikrinančią aukščiausią patikimumą bei apsaugančią testuojamąjį nuo galimų stresų, susietų su nepalankiomis išvadomis.

iKAT sudėtis

Testo pagrindą sudaro 25 asmenybės savybių vertinimo skalės, apjungtos į 7 grupes. Pagal 26- ją skalę vertinamas išvadų patikimumas.

Asmenybės savybių grupės	Vertinamos savybės
1. Komunikacijos savybės	1. Atvirumas bendravime
	2. Aktyvumas kontaktuose
	3. Pasitikėjimas bendravime
	4. Elgesys visuomenėje
	5. Komformiškumas
2. Emocinės savybės	1. Emocinis jautrumas
	2. Pasitikėjimas savimi
	3. Emocinių reakcijų turtingumas
	4. Emocinė įtampa
3.Valios sfera	1. Emocinių reakcijų kontrolė
	2. Drausmingumas
	3. Savikontrolė
	4. Dominavimas grupėje
4. Intelekto sfera	1. Loginis intelektas
	2. Mąstymo stilius
	3. Novatoriškumas
5. Motyvacijos sfera	1. Savęs vertinimas
	2. Tikslų laipsnis
6. Vertinimų sistema	1. Pasitenkinimas santykiais su tiesioginiu viršininku
	2. Psichologinis klimatas kolektyve
	3. Pasitenkinimas darbu
	4. Psichologinis klimatas šeimoje
7. Psichodinaminė sfera	1. Ekstraversija
	2. Nerimo laipsnis
	3. Plastiškumas
8. Testo patikimumas	1. Išvadų patikimumas

Atsakymas į klausimus

Teste pateikiami 187 klausimai. Kadangi svarbi pirmoji reakcija į klausimą, reikia stengtis atsakyti greitai, pasirenkant vieną iš pateiktų variantų. Tarpines reikšmes verta pasirinkti tik ypatingu atveju.

Atsakyti galima dviem būdais: pažymėjus (kairiojo pelės klavišo paspaudimu) tašku tinkamo atsakymo kairėje ir nuspaudus klavišą "Tęsti" arba dvigubu pelės kairiojo klavišo paspaudimu tinkamo atsakymo lauke.

Išvadų patikimumas priklauso nuo to, kaip tiksliai atsakoma į pateiktus klausimus.

Išvadų pateikimas

Testo rezultatai pateikiami "Išvadų" lange. Jame sudarytos galimybės peržiūrėti išvadas pagal kiekvieną vertinimo skalę, peržvelgti ir atspausdinti visą asmenybės vertinimo išvadų suvestinę.

Kad netraumuoti testuojamojo nepalankiais rezultatais, numatyta galimybė atsakius į klausimus nepateikti išvadų. Testo duomenys išsaugomi specialioje byloje ir konsultantas gali juos peržiūrėti ir nuspręsti, kaip su jais supažindinti testuojamąjį.

Testo išvadų interpretavimas ir panaudojimas

Testo išvados pateikiamos charakteringų teiginių, atspindinčių vertinamųjų savybių išreikštumo laipsnį, pavidale, panaudojant šnekamosios kalbos frazes. Tai įgalina supaprastinti išvadų supratimą. Tačiau dėl šios priežasties vertinimų pagal skirtingas skales išvados gali prieštarauti viena kitai. Todėl interpretuojant būtina susieti jas su vertinimo skalės turiniu ir nenukrypti nuo jo.

Testo išvados gali būti panaudotos sprendžiant įvairius personalo klausimus. Darbuotojo iniciatyva atliktas testas padeda jam pačiam spręsti saviugdos uždavinius. Gauti rezultatai padeda geriau pamatyti save tarsi iš šalies ir siekti tobulinti savo savybes sutinkamai su organizacijos bei bendradarbių laukimais.

Patikimi vertinimo duomenys gali būti įvairiai panaudoti. Testo rezultatai kartu su kitais vertinimais gali būti panaudoti priimant sprendimus dėl konkrečių darbuotojų darbo užimamose pareigose, mokymosi bei tobulėjimo. Tačiau šiuo atveju testavimą privalo vykdyti gerai pasirengęs personalo ugdymo specialistas - psichologas. Pirmiausia, kad testo išvados turėtų juridinę galią, jo vykdymas turėtų būti reglamentuotas organizacijos vidaus dokumentais. Antra, būtina sudaryti sąlygas, kad darbuotojas galėtų niekieno netrukdomas atsakinėti į testo klausimus.

Apibendrinti daugelio darbuotojų vertinimo duomenys gali būti panaudoti rengiant visos organizacijos arba jos padalinio darbuotojų ugdymo bei vadybos tobulinimo programas.

Naudojant psichologinį testą verta turėti omenyje tai, jog kartais sunkiai nuginčijama nepalanki tiesa apie vertinamąjį gali padaryti jam žeidžiantį asmenybę poveikį. Interpretuojant vertinimo rezultatus, tikslinga paaiškinti darbuotojui, jog pastarajam be ypatingų pastangų pakeitus savo elgesį bei po kurio laiko pakartojus testą, bus gauti žymiai geresni rezultatai.