iSS vartotojo instrukcija
Gyvenime, tarsi žirgų lenktynėse, svarbu neatsilikti, bet anaiptol – nuolat pralenkti konkurentus. Tam reikia nuolat stebėti, vertinti, prognozuoti ir planuoti nuosavo tobulėjimo spartą. Šias galimybes suteikia pažangi strateginės savivaldos sistema iSS.
Virtuali strateginės savivalda - tai speciali formalizuota procedūra, skirta pasirinktos savybės ar jų grupės tobulėjimo harmonizavimui kokybinės raidos modelio pagrindu.
Tobulėjimas – tai tam tikrų savybių, gebėjimų išsiugdymas. Jis įsivaizduojamas kaip kokybinis šuolis iš nulinės tam tikros savybės reikšmės į didžiausią galimą – vienetinę reikšmę. Kokybinis šuolis aprašomas logistinės funkcijos, kuri turi spartėjančio ir lėtėjančio augimo atkarpas, pagalba.
Tobulėjimo harmonizavimas – tai tobulėjimo užtikrinimas kokybinio šuolio pagrindu, stebint raidą, prognozuojant ir planuojant ją į ateitį.
Prognozavimas – tai tobulėjimo kokybinio šuolio būklės tam tikrame ateities taške numatymas, ekstrapoliuojant besiklostančią raidos tendenciją.
Planavimas – tai poveikio į raidos procesą priemonių numatymas, siekiant paspartinti ar sulėtinti jo raidą tam tikrame taške.
Strateginiai scenarijai – tai proceso raidos ateityje variantai.
Detaliau susipažinti su strateginės savivaldos ir virtualiojo modeliavimo metodologija galima tam skirtame treniruoklyje egzaminatoriuje iSaviugda.
Kokybinio formato duomenims įvesti į modelį naudojamas Anketų modulis, kuriame yra numatytos galimybės:
- Sudaryti arba pasirinkti Tipinius blokus ir klausimus.
- Sudaryti anketą.
- Sudaryti apklausos grupes.
- Tvarkyti /organizuoti apklausą/ vertinimus
- Gauti apibendrintus apklausos rezultatus
- Gauti koreliatyvius apklausos rezultatus pagal anketos klausimus
Kokybiniam modeliavimui tinka duomenys, sudaryti trichotominių atsakymų pagrindu, kada atsakoma pagal susvertas alternatyvas: „Taip“, „dalinai“ ir „ne“. Tuo atveju apklausos rezultatai yra apibendrinami koeficientų K, kurių reikšmės yra intervale nuo 0 iki 1, pagalba.
Apklausos rezultatus pagal pasirinktus blokus arba klausimus galima atvaizduoti:
- Žemėlapyje, kuriame apskritimų dydžiai parodo parametro pasiskirstymo laipsnį pažymėtoje vietovėje.
- Parodant kokybinio parametro reikšmę ant kokybinio šuolio modelio.
- Atidedant kokybinio parametro reikšmę ant laiko profilio, susiejant jį su laiko skale.
Tuo tikslu svarbu atsekti galimai anksčiausią modeliuojamo kokybinio proceso pradžią – tobulinamos savybės atsiradimo užuomazgą. Jame reikia suformuoti pirminę grupę ir įvertinti šią modeliuojamą savybę. Toliau verta nustatyti, kuriais metais kuriuo laipsniu didėjo modeliuojama savybė. Kaip taisyklė, tai būna susieta su tam tikrais fiksuotais kokybiniais pokyčiais, įdiegtom naujom funkcijom ar išugdytais gebėjimais. Tuo tikslu sudaroma antroji grupė ir įvedami proceso būklės duomenys jame. Vertinimo taškų praeityje gali būti tiek, kiek pavyksta nustatyti, kada procesas buvo patobulintas.
Faktinė tobulinamos savybės reikšmė matuojama einamuoju metu, atspindint esamą savybės kokybės būklę.
Kad turėti galimybę palyginti nuosavo tobulėjimo raidą su kitų reikšmingų (konkurentų) tobulėjimu, patartina tai pat sudaryti ir kiekvieno konkurento (asmens, įmonės, produkto ir kt.) tobulėjimo grafikus.
Patartina pirmiausiai prognozuoti savo ir konkurentų tobulėjimą per 5 metus. Tuo tikslu sudarytose savo ir konkurentų prognozės grupėse reikia įvesti spėjamas savybes, kurias Jūs ir konkurentas pasieks prognozuojamo laikotarpio gale.
Kaip taisyklė, kiekvienas turime tris tobulėjimo galimybes:
- Netobulėti – reiškia, atsilikti ir iškristi iš konkurencinės kovos.
- Nuosaikiai tobulėti – siekiant neatsilikti nuo konkurentų.
- Pralenkiančiai tobulėti – visada planuoti spartesnį nei konkurentų tobulėjimą.
Todėl kiekvienam scenarijui sudaroma planinio laikotarpio savybės kokybinė grupė ir įvedami jos duomenys.
Žinant konkurentų ir Jūsų kokybės būklę ateityje lemiančių savybių apimtis, galima nesunkiai nustatyti, kiek reikia savybių patobulinti, kad tiksliniais metais būtų įgyvendintas Jūsų pasirinktas tobulėjimo scenarijus.
Nustačius, kiek tobulinamą savybę reikia pagerinti tiksliniai metais, nesunku sudaryti tobulintinų savybių sąrašą.
Šį sąrašą sudaro priemonių planas, kuriame detaliai aprašomi visi veiksmai, kurių reikia imtis, norinti pasiekti tikslą, jų įgyvendinimo terminai, atsakingi vykdytojai, reikalingos lėšos, jų formavimo šaltiniai.
Sprendimą dėl strateginio scenarijaus ir jo priemonių plano pasirinkimo priima savininkas ar savivaldos organas, po ko šis pasirinktas variantas tampa strateginiu planu ir privalo būti įgyvendintas.
Patvirtinto plano įgyvendinimas stebimas sudarant naujas savybės grupes ir įvedant naujus duomenis laiko momentais, kuriais buvo padaryti esminiai pokyčiai tobulinimo linkme. Gautos faktinės reikšmės parodys, kuriuo laipsniu pavyksta įgyvendinti pasirinktą strateginį scenarijų. Tam labai svarbu nuolat stebėti konkurentų faktinį tobulėjimą ir laiku tikslinti nuosavo tobulėjimo greitį.
|